Vertinga privilegija

FANTASTINĖ NOVELĖ

Pagaliau vakar pasirašiau kontraktą! Štai ir turiu naują darbą. Tai garbingiausia prekė Paranete, kur viskas, jei realu ir nekibererdviška, kainuoja neįtikėtinai brangiai. Pats apie naują pirkinį labai svajojau. Ir kiek buvo galima kentėti. Jau nuo seno galėjau  užsidirbti realiam maistui ir erdvei. Jau turėjau lėšų išsipirkti pokalbius su aplinkiniais, kaimynais, savaisiais. Tikrus pašnekesius, o ne kibernautikos siūlomus surogatus. Vyriausiasis kibernatorius M. Donesas  šiandien galų gale  man ištarė: “dabar turėsi nuostabų nuosavą miegą, nuosavus, ne kibernetinius sapnus ir realų  miego laiką...” Dabartinis mano statusas tokią prabangą užtikrino. Juk drauge su nauja teise miegoti įgijau ir pagrindinį Realiojo laiko bei erdvės naudotojo sertifikatą, paženklintą asmeniniu giminės ir sąvininko kodu bei herbu. Tiesa, dar niekada realiai nemiegojau ir nesapnavau tikro sapno. Mūsų aplinkoje tai reta privilegija, tačiau, ko gero, apie tai svajoja net didžiausias skurdžius – padugninio sluoksnio kibernautas. O aš, pagaliau, tai jau turiu! Šią dovaną paveldės ir mano palikuonys, jei išsikovosiu jų turėti. Gal kada nors užsitarnausiu teisę turėti tikrą, nevirtualią žmoną...

Bet šiandien, kol daugelio dalykų dar trūksta, džiaugiuosi, kad yra tikras miegas. Kiek jo užsidirbsiu konkrečiam laikotarpiui, pavyzdžiui, šiandien?  Į šią problemą dar nesigilinau. Dabar labiau rūpėjo kaip ir kur išsimiegoti.. Ar kur nors egzistuoja tikri sapnavimo kursai? Pagaliau, dar reikėjo  ir tikro gulto, kur galėčiau patirti patį pirmučiausią, nors ir vieną, tačiau tikrą miegą – ilgai lauktą palaimą...

Kai turiu savo nuosavą laiką  ir laukimo realumas buvo tikras. Tik kas, išsprendus minėtas problemas, išjungs  dar vieną  mano kabelį..?